Kodėl džiazo, kino ir literatūros nuopelnų lobynas pas mus paskirstomas tik su iškilmingomis procesijomis, vienoje vietoje surinkus didelį parapijonių kiekį?
Kodėl nėra reguliarių džiazo mišparų, o viską sutraukia tikinčiųjų, kad supranta garsus, piligriminės kelionės į Kauną, Birštoną, Klaipėdą ar rudeninius Vilniaus džiazo atlaidus?
Kodėl visį į Kantičkų mugę per bjaurius purvus kaip tašlą mydami minko ir knygas kubiniais metrais perka, kai yra Mint Vinetu, LRT kultūros kanalas ir gera kava?
Kodėl geri krutantys kino šventųjų paveikslėliai didžiosiose kino salėse apsireiškia tiktai per kino festivalius, kai visus metus yra Kino teatras “Pasaka”?
Bet „Kino pavasaris“ yra kino kalvarijos, škaplierinės, šilinės ir žolinės vienu metu. Šventos Lietuvos mastu.
O ką daryti, jei miniai nėra laiko, noro ir bilietų?
Būti malonės stovyje su geru kinu galima ir namuose.
6 eurai už filmą ant šeimyninės sofos pirmoje eilėje prie televizoriaus. Per Telia Lietuva IPTV.
Jei neturite „Telia“ TV – pasiimkite mėnesiui pabandyti nemokamai. Ir žiūrėkite – dabar ten jau yra apie 70 ankstesnių Kino pavasarių filmų, šimtai holividinių blokbusterių ir naujausių serialų.
O balandį džedajų religijos išpažinėjų laukia įpatingas siurprizas.
Palieku mišias su septyniais Rytis Zemkauskas apžvelgtų „Kino pavasario“ filmų „Telia“ videonuomoje anonsais.
MAISTO DIEVAITĖS
THE GODDESSES OF FOOD
Rež. Verane Frediani
Vyrų dominuojamame maisto pasaulyje dažniausiai pamirštamos žaidimo taisykles keičiančios moterys. Dokumentinio filmo herojės – stebuklus virtuvėje darančios šefės ir someljė iš viso pasaulio. Tarp jų – ir kylančios žvaigždės, ir ne vienos „Michelin“ žvaigždutės savininkės Dominique Crenn ar Barbara Lynch. Garsios šefės ir gastronomijos žurnalistės aiškinasi, kas šiuolaikiniame lyčių lygias teises deklaruojančiame pasaulyje neleidžia genialioms šefėms išgarsėti ir kas turi būti padaryta, kad pasikeistų požiūris į moteris modernioje maisto industrijoje.
ŠVENTA VIETA
THE PLACE
Rež. Paolo Genovese
Praėjusių metų „Kino pavasario“ žiūrovų favorito „Tobuli melagiai“ režisierius Paolo Genovese netruko sukurti dar vieną įdomių psichologinių peripetijų kupiną filmą. Bet šį kartą ne sukto siužeto komediją, bet intriguojančią susipinančių likimų dramą. Joje paslaptingas vyriškis, visada sėdintis prie to paties stalo, tame pačiame restorane „Vieta“ sako galįs išpildyti svarbiausią kiekvieno žmogaus troškimą. Tačiau už tai jis turi įvykdyti neįprastą paslaptingojo vyro užduotį. Žmonių ryžtas padaryti bet ką dėl savo svajonės verčia susimąstyti apie žmogiškumo ribas ir humanizmo grūdą, slypintį net ir savanaudiškiausiame individe. Filmas sukurtas pagal sėkmingas „Netflix“ serijas „The Booth at the End“.
CANDELARIA
Rež. Jhonny Hendrix
1991-ieji, Havana. Po Šaltojo karo pabaigos ir Tarybų Sąjungos iširimo Kuboje įsigalioja griežtas prekybos embargas. Tik 75-erių Kandelarijos ir metais vyresnio Viktoro gyvenimas lieka toks pat. Rutiną nutraukia Kandelarija, parsinešusi darbe rastą vaizdo kamerą. Pora smalsiai eksperimentuoja, mėgina nufilmuoti akimirkas, kai patys šoka, bučiuojasi ir mylisi. Jie atgaivina užgesusios meilės kibirkštį ir taip įsijaučia į aistringus žaidimus, kad pamiršta apie įsismarkavusią Kandelarijos ligą. Dabar jie nesivaržydami švenčia gyvenimą. Vieną dieną kamera dingsta. Nerimaudamas netekti staiga sugrįžusios laimės ir džiaugsmo Viktoras išsiruošia į pavojingiausią Havanos rajoną, kuriame įmanoma rasti bet kokį pavogtą daiktą.
KĄ ŽMONĖS PASAKYS
HVA VIL FOLK SI
Rež. Iram Haq
Šešiolikmetė Niša gyvena dvigubą gyvenimą. Namuose su šeima ji yra tobula pakistaniečių dukra, tačiau leisdama laiką su draugais ji – paprasta norvegų paauglė. Kai jos tėvas pagauna ją glamonėjantis su savo norvegu vaikinu, du Nišos pasauliai negailestingai susiduria. Norėdamas ją pamokyti taip, kad nekiltų pagunda pakartoti tokio elgesio, Nišos tėvas nusprendžia per prievartą išvežti merginą pagyventi su konservatyviais giminaičiais Pakistane. Iš pradžių Niša jaučiasi vieniša ir išsigandusi šalyje, kurioje dar niekada nebuvo, bet palengva iš naujo atranda savo tėvų kultūrą.
SILVANA
SILVANA – VÄCK MIG NÄR NI VAKNAT
Rež. Mika Gustafson, Olivia Kastebring, Christina Tsiobanelis
„Sužlugdykim patriarchatą“, – šaukia švedų hiphopo dainininkė Silvana Imam ant scenos, o minioje akimirksniu pakyla rankos. Jos visų dainų tekstai yra autobiografiški: jie apie seksualinę tapatybę, politiką ir imigrantės patirtį. Jos tėtis kilęs iš Sirijos, mama – iš Lietuvos. Pati Silvana į Švediją atvyko būdama vos kelerių. Save ji apibūdina kaip lesbietę, feministę ir antirasistinę panko reperę, o Švediją laiko šlykščia šalimi, kur konservatyvi visuomenė kupina ksenofobijos. Filme užfiksuotas Silvanos kelias į šlovę nuo pirmųjų žingsnių 2014 m. Tačiau filme netrūksta ir intymių akimirkų iš jos asmeninio gyvenimo. Sekama jos meilės istorija su kita švedų feministe dainininke Beatrice Eli.
120 DŪŽIŲ PER MINUTĘ
120 BATTEMENTS
Rež. Robin Campillo
Filmas pulsuoja gyvenimu, širdį veriančiomis istorijomis ir aukština politinį aktyvizmą, tad jau dabar jį galima pavadinti modernaus queer kino klasika. Režisierius remiasi asmenine patirtimi, kad pavaizduotų, kaip gyveno ir veikė AIDS aktyvistų grupė „ACT UP-Paris“ praėjusio amžiaus 10-ąjį dešimtmetį. Istorija prasideda nuo grupės susirinkimo. Jos nariai dėlioja veiksmų ir debatų strategiją, prisijungia ir grupelė naujokų, kurie sutinkami labai šiltai. Tarp jų – ir ŽIV neturintis Natanas, kurio dėmesį vis patraukia nuoširdus ir atviras grupės narys Šenas. Natanui vis labiau įsitraukiant į aktyvistų veiklą – susirinkimus, protestus medicinos laboratorijose, švietimą mokyklose, politinius mitingus – romantiški santykiai su Šenu stiprėja.
MADEMOISELLE PARADIS
Rež. Barbara Albert
Tai tikra XVIII a. Vienoje vykusi artimos Mozarto draugės, talentingos pianistės Marios Theresios von Paradis istorija. Madmuazelė Paradis nuo ankstyvos vaikystės yra neregė. Žūtbūt išgydyti dukrą trokštantys tėvai ją patiki progresyvios mokslinės minties gydytojui Mesmeriui, kuris jaunajai moteriai suteikia reikiamą dėmesį ir rūpestį. Pasitelkus jo novatorišką magnetizmo techniką, Maria palengva ima atgauti regėjimą. Tačiau šis stebuklas turi savo kainą – ji palengva ima prarasti talentą muzikuoti. Madmuazelė Paradis turės pasirinkti tarp įprasto gyvenimo šviesoje ir nepaprasto virtuoziško gyvenimo tamsoje.
